Apie ekobendruomenių tendencijas pasaulyje ir Findhorn Foundation

Akivaizdu, jog įvairios ekobendruomenės ima rasti savo vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Pasauliniame bendruomenių tinkle yra užregistruota apie 6000 įvairių ekobenduomenių 149 pasaulio šalyse.

Taigi mes, Kalnuotės bendruomenės, Gyvosios planetos ir LEA atstovai (iš viso 3 asmenys), nusprendėme apsižvalgyti, kaip tai vyksta pasaulyje, kitose šalyse, pasisemti patirties, pasidalyti savąja ir pagal Erasmus+ projektą „Kursai besikuriančioms bendruomenėms“ nuvykome į Findhorn bendruomenę, vieną seniausių Europoje, gyvuojančią jau 57 metus. Beje, atvykę suvokėme, kad esame tarp tų laimingųjų, jau turinčių bendruomenę – didžioji dauguma čia atkeliaujančiųjų jos dar tik ieško.

Kokia ta Findhorn bendruomenė?

Ši bendruomenė tarptautinė, gyventojų apie 300 – 400,  joje galima sutikti gimusių ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir Afrikoje, Amerikoje, Japonijoje, Brazilijoje ar Kanadoje. Žmonės atvyksta  – ir ne po vieną kartą – savaitei, mėnesiui, keliems, ar net metams. Tai keliautojai, drąsūs žmonės, besidomintys dvasiniu gyvenimu, alternatyviąja, netradicine medicina, ieškantys kai ko daugiau nei senoji pasaulio sistema. Sutikti čia galima ir tikrųjų senbuvių, kurie bendruomenėje jau keturiasdešimt metų, ir tokių, kurie čia tik kelias savaites ar mėnesius. Žmonės atkeliauja ir pavieniui, ir su šeimomis.

Bendruomenėje, miške, veikia ir mokykla. Sako, tendencija yra, kad žmonės čia „užauga“ ir vėl iškeliauja į platųjį pasaulį, sako, dažnai ir senbuvių jaunimas neužsilieka, tačiau čia kuriasi ir jaunų žmonių, pavargusių nuo miestų tempo ir neharmoningo gyvenimo būdo, gyvenvietė. Taigi bendruomenėje vyksta natūrali, organiška kaita.

Gyvenamieji namai ir sąlygos

Atvykusios iš karto apžiūrėjome gyvenvietę. Namai  įvairiausi, panašu, jog  bendros koncepcijos nėra: kuriasi, kas kaip gali, namai įvairūs įvairiausi – mediniai, karkasiniai, moliu tinkuoti, įvairiai kūrybiškai išmarginti, papuošti, kiek prabangesni ir visai paprasti, yra ir naujesnių, apkabintų saulės baterijomis, ir taip vadinamų „vagonėlių“ – treilerių miestelis, kuris šiuo metu pagal projektą, transformuojamas, nes tai nėra ekologiška. Vieta nuostabi – pušyno juosta skiria gyvenvietę nuo kopų ir Šiaurės jūros.

Kokios galimybės apsigyventi?

Pirmas žingsnis – “patyriminės savaitės” programa ir įvairūs kiti mokymai, kursai, savanoriavimas. Galima būti bendruomenės nariu ar nebūti, bendruomenės narys gali gyventi miestelyje, šalia, galima tik dirbti bendruomenėje, galima tik gyventi, o dirbti kitur. Taip pat yra daugybė žmonių, talkinančių bendruomenei, kurie kažkada buvo joje apsilankę, bet dabar gyvena kitur. Tad  bendruomenė yra ne visai vieta. Tai daugiau – žmonės. Įvairovė didžiulė, dėl to tikriausiai pradžioje jutome didžiulį energijų mišinį. Klausėme apie įpročius. Rūkančių iš čia gyvenančių yra keli iš kelių šimtų, o vyno ar alaus taurę žmonės kartais išgeria, tačiau, kaip minėjo, praktikuojant dvasines praktikas, tai pamažu iš gyvenimo išeina. Tarp naujokų, dalyvavusių pirmą savaitę, buvo matyti rūkančių ir kursų savaitei pasibaigus – šventinei vakarienei dalyviai galėjo atsinešti vyno.

Valdymo struktūra, pajamos

Mūsų gautomis žiniomis, yra vadovas ir šeši tarybos nariai, pasiskirstę atsakomybėmis (pvz. nekilnojamasis turtas ir kt.), taip pat  keletas departamentų: svečių, ryšių su visuomene, švietimo, finansavimo pritraukimo, techninio skyriaus, maitinimo, bendrų patalpų priežiūros ir kt. Taip pat girdėjome apie grupės kolektyvinę sąmonę, kai sprendimų ieškoma tokių, kad jie būtų priimtini didžiajai bendruomenės daliai, kad nenutiktų taip, kad viena jos dalis eina į vieną pusę, kitą – į kitą. Organiški pokyčiai bendruomenėje vyksta visą laiką.

Apie 80 proc. pajamų gaunama iš svečių, jiems skirtų seminarų – mokymų. Beje, sezono metu 80 procentų daržovių užauginama vietiniame ūkyje, kita – centralizuotai perkama iš aplinkinių ūkių, o virtuvę (vegetarinis, veganinis maistas, kartą per savaitę buvo žuvies) per metus aplanko apie 3500 žmonių. Taip pat yra kavinė, kurioje galima rasti vyno, ir alaus, ir parduotuvė, kurioje galima rasti knygų, keramikos dirbinių, smilkalų ir pan. Verslai yra ir bendruomenės, ir  bendruomenėje gyvenančių sukurti.

Darbas bendruomenėje

2019-findhorn-ekobendruomene-05

Kiek sužinojome, bendruomenė yra sukūrusi apie 120 darbo vietų – virtuvėje, daržuose, namų ruošoje, svečių departamente, valdyme ir kt. Atlyginimas mokamas vietiniais pinigais(!). Jais galima atsiskaityti už būstą, maistą (arba kolegai, kuris dirbo už tave tavo darbo dieną). Visiems mokama vienodai, išskyrus, kaip supratom, didesnę atsakomybę turintiems, tačiau kolektyviškai einama link sprendimo, kad vienodas pajamas gautų visi, nesvarbu, kokį darbą bedirbtų. Dirbti, kaip pastebėjau, stengiamasi su meile, harmoningai, nepersistengiant ir, be to, dar ir pasirenkant darbą, kurį dirbti labiau norisi. Kreiptis dėl darbo pozicijos galima ir neturint specialaus išsilavinimo, svarbiau, kad tai tau būtų artima, patiktų. Sergant atlyginimas taip pat priskaičiuojamas, tačiau pensijos dalykai,  dar neišspręsti – senoliai arba gauna pensiją, arba grįžta pas artimuosius.

Taip pat galima atvykti savanoriauti – mainais gaunama maisto, gyvenama, pavyzdžiui, miške palapinėse arba artimiausiame miestelyje. Beje, gyvenamųjų vietų šiltojo sezono metu, kaip supratau, trūksta, dalis darbuotojų gauna papildomai pinigų, kuriais susimoka už būsto nuomą gretimame miestelyje. Tendencija tokia, jog naujesni lieka bendruomenėje, ilgiau gyvenantys nuomojasi būstą atokiau.

Karma joga ir kiti „keisti“ dalykai

Bendruomenės nariai pagal iš anksto sudarytą grafiką atlieka dalį darbų bendruomenei nemokamai! Virtuvėje, tvarkant namus, vairuojant mikroautobusą, nes yra dalis gyvena Cluny Hill, viešbutyje-pilyje (kur vyko ir mūsų mokymai), tad galima užsirašyti, kada kas norės važiuoti. Yra keletas mikroautobusų, beje, turinčių savo vardus (kaip ir dulkių siurbliai): požiūris į materiją, kaip į turinčią savo sąmonę, – taip pat Findhorno bendruomenės ypatumas. Taip pat jie bendrauja, pavyzdžiui, su būsimų pastatų sąmone (dabar kaip tik ruošiamasi statyti naujus svečių namus), su augalų sąmone, kokybių (dorybių), angelų sąmone ir panašiai.

Laisvalaikis, menai ir dvasinis gyvenimas

Bendruomenės nariai taip pat ir organizuoja ir patys dalyvauja įvairiuose workshopuose, pavyzdžiui, kas savaitę sakraliuose šokiuose, kurių metų lavinamas ir kūnas, ir bendrumo jausmas, kurių metu taip pat “atsitinka” ir meditacija. Bendruomenėje yra ir menų centras, bendruomenės centras, kuriame vyksta ir festivaliai, įvairūs pristatymai, filmų peržiūros. Bendruomenės centras yra kaip valgykla – tiesiog jis yra atvira patalpa užeiti, kada reikia.

Yra bendruomenėje ir kelios šventyklos – vienoje kas rytą tuo pačiu metu susirenka žmonės prieš darbą prisiminti visko pradžios šaltinį savojoje tradicijoje, pamedituoti, kitur giedama paprastos sakralios krikščioniškos Taize vienuolyno giesmės. Yra sukurti paprasti ritualai: dalijimosi, kas kaip jaučiasi, susikabinimo už rankų, Žemės – Gajos pajautimo, savo ir kitų širdžių, delnų pajautimo, savo dvasinių globėjų, Šaltinio klausymosi. Gyvenime stengiamasi vadovautis trimis principais:

  • meile veikiant,
  • bendradarbiavimu su aplinka, gamta ir
  • įsiklausimu (į savo intuiciją, savo sielos poreikius, į kitus, į Šaltinį).

Mūsų patyriminė savaitė ir kitos programos

Dirbome, žaidėme žaidimus, šokome, dainavome, dalinomės ir meditavome, vykome į gamtą ieškoti savo jėgos vietų, klausėmės įvairių įdomių lektorių, užmezgėme  kontaktų, žiūrėjome filmą, ėjome į sauną, ir mokėmės būti „in tune with a group“  (susiderinę su grupe). Viskas vyko labai paprastai, kartu ėjome iš savo komforto zonos ribų – per nepasitikėjimą, per didelius skirtumus, tačiau rezultatas buvo nuostabus.

Turiu panašią šviesią patirtį N.G. Wolmer įkurtoje Kalnuotės bendruomenėje, taip pat buvo sveika patirti ir kaip tai vyksta svetur. Apsilankymas Findhorno dvasinėje eko bendruomenėje sustiprino tikėjimą ir viltį apie galimą šviesią Žmonijos, kaip bendruomenės, ateitį, kurioje kiekvienas randa sau tinkamą vietą ir raišką.

2019-findhorn-ekobendruomene-07